- žiuponaitė
- מiuponáitė sf. (1) Tlž, Rg; N, žiūponáitė (1) KŽ, Lauksargiaĩ 1. L, NdŽ panelė, jauna moteris: Ir pamačiau žiuponaitę kelmynėlyj uoginėjant KlvD27. Antroji nauja daina buvo padainuota vienos žiuponaitės, kuri rodė, kad lietuviai ne tik gražių dainų turi, bet ir lietuvaičių, kurios iš tikro gražiai dainuoti moka prš. ^ Trys žiuponáitės vieną vainiką nešė (trikojis) Sch66. 2. žiuponų duktė: Jei žiuponaitė apsivedė (=ištekėjo), tai būrai turėjo pasogą sudėti prš. Aš negaliu tavei duoti, aš negaliu tavei svoti, nubars mane žiuponaitė su prasčiokais kalbant JD342. 3. N(Rg), LBŽ, NdŽ, LFII554 bot. geltonasis narcizas (Narcissus pseudonarcissus).
Dictionary of the Lithuanian Language.